… ne kartą save užtikau mąstantį vaizdiniais. Ne atskirais žodžiais, skaičiais ar garsais… Tiksliau pasakius – žodžiai, skaičiai ir garsai yra tarsi integruoti ir ištirpstantys bendrame vaizde. Kaip stygos, suvyniotos į siūlų kamuolį, kuriame kiekviena styga, ieškodama sau patogiausios Savo vietos ima judėti ir, todėl, – skambėti… Taip jos atkreipia į save dėmesį ir tuo momentu tarp jų randasi erdvė.
Erdvė man nėra tuštuma ar tarpai tarp daiktų. Juo labiau, tuščia vieta. Erdvė talpina savyje viską – tame tarpe ir tuos materialius savo ženklus, kuriuos mes galime matyti plika akimi, paliesti, išgirsti ar užuosti. Visa tai yra vientisa, it tautinis raštas – be pradžios ir pabaigos, bet tampriai susisaistęs, nevienalytis ir sąveikaujantis. Tarsi susiūtas nematomais siūlais.
Praktikuojantis architektas. Architektūros įmonės „Studija lape“ įkūrėjas.
Išsilavinimas: pabaigtos Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros bakalauro ir magistro studijos.
Per beveik tris kūrybinės veiklos dešimtmečius su savo komanda suprojektuota virš trijų šimtų individualių gyvenamųjų namų, taip pat sodybų, visuomeninių bei komercinių pastatų ir jų interjerų.
Ypač mėgstu tikrą muziką, dailę ir kitus vizualinius menus. Labai gerbiu mokslą. Netikiu stebuklais, bet tikiu žmonėmis. Ir, žinoma, visa tai sukūrusia jėga.
„linoraižinỹs (lino (leumas) + raižinys), iškiliaspaudės grafikos technika; artima medžio raižiniui; linoraižinio technika sukurtas grafikos kūrinys. Ant linoleumo (kartais polimerinės dangos) lakšto specialiais raižikliais arba peiliais išpjaunami tarpai tarp piešinio elementų. Iškilosios klišės vietos tepamos dažais ir presu popieriuje daromas atspaudas. Dėl minkštos medžiagos yra sparti, nesudėtinga technika, paranki didelio formato ir spalvotiems (spaudžiama nuo skirtingų spalvų klišių) estampams daryti, gaunamas didelis kiekis atspaudų.“ Iš visuotinės Lietuvių enciklopedijos
Man tai tinkamiausias būdas, leidžiantis išgyventi pauzę. Tai labai ilgai galvoje išnešioti ir eskizuose išieškoti bei linoleumo lakšte išraižyti linijų spiečiai, iš vienos pusės – tarsi apsaugoti nuo momentinio emocinio ir juslinio krūvio, tačiau, iš kitos pusės – man tai yra savotiško mentalinio ekspresionizmo saviraiška. Čia viskas turi savo tvarką, savo dėsnius ir savo paskirtį. Čia mano visata, gal kiek sumažinta, bet tikrai nesupaprastinta – čia nėra chaoso, netgi jei taip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, čia viskas paklūsta ir tarnauja vienam tikslui – įžvelgti esmę.
